man visada smalsu, kurie plaukia baidarem, kaip jausmas, kai ner kur kojos zengt? juk buna ir nelaimingu atveju?

Vienas iš "nelaimingesnių" atvejų nutinka alų mėgstantiems irkluotojams. Gerai, jeigu kelionė vyksta nesraunia, neplačia vaga....

Plaukimas baidarėm, valtim tolygus neskubriam slinkimui tikslo link. Mes, šiuolaikiniai žmonės, pavargstam nuo amžino planavimo ir numatymo - ko, kiek - reiks rytoj, poryt, užporyt... Nuolatinė "įtampa", besikaupiantis psichologinis nuovargis... Kelionė vandens paviršiumi, ilgalaikė kelionė (sakykime - savaitė, dvi), atpalaiduoja, leidžia užsimiršti. Leidžia priartėti, sugrįžti prie savo ištakų - motinėlės gamtos

valginas rašė: Plaukimas baidarėm, valtim tolygus neskubriam slinkimui tikslo link. Mes, šiuolaikiniai žmonės, pavargstam nuo amžino planavimo ir numatymo - ko, kiek - reiks rytoj, poryt, užporyt... Nuolatinė "įtampa", besikaupiantis psichologinis nuovargis... Kelionė vandens paviršiumi, ilgalaikė kelionė (sakykime - savaitė, dvi), atpalaiduoja, leidžia užsimiršti. Leidžia priartėti, sugrįžti prie savo ištakų - motinėlės gamtos

nuostabu, retai kada gali sulaukti tokiu graziu minciu diskusijose

kreivazande rašė: man visada smalsu, kurie plaukia baidarem, kaip jausmas, kai ner kur kojos zengt? juk buna ir nelaimingu atveju?

Jausmas malonus, nes pabėgi nuo gyvenimo rutinos. O nelaimingas atsitikimas buvo tas, kad apsivertėme. Didžiausias šio įvykio nuostolis buvo šlapi rūbai ir duona.

painus rašė: kreivazande rašė: man visada smalsu, kurie plaukia baidarem, kaip jausmas, kai ner kur kojos zengt? juk buna ir nelaimingu atveju? Jausmas malonus, nes pabėgi nuo gyvenimo rutinos. O nelaimingas atsitikimas buvo tas, kad apsivertėme. Didžiausias šio įvykio nuostolis buvo šlapi rūbai ir duona.

bet tai nekliutis, o tik nuotykiai kelioneje...smagu...