Diskusijos > Pažintys kam per 50, o gal... dar nevėlu... > ar galima pagyt nuo isdavystes?
Pasisakymai: 31, puslapis 1 iš 4
Autorius
Pasisakymas
tave palieka vyras su kuriuo pragyvenai 28m...kuris viena diena pareiskia,kad niekad taves nemylejo...nors sugyventi trys vaikai...kuris pareiskia ,kad su tavim siuos metus laike tobulas seksas...kazkaip man cia nesueina galai...
patarkit kaip suvokt visa tai?kaip toliau gyvent?
patarkit kaip suvokt visa tai?kaip toliau gyvent?
Taip ir suvokt, kad šeima kuriama dažniausiai ne meilės pagrindu, o tik giminės pratęsimo instinkto pagrindu ar turtų sujungimo ir papildymo pagrindais. Iš jūsų pasakymo išeitų, kad Jūs net draugystės nenusipelnėte? Galima Jus tik atjausti, o patarti nelabai galime. Aš ir išsiskyręs geram žmogui jaučiu puikius draugiškus jausmus ir rūpestį. Kai tiek metų kartu pragyveni ir dėl vienokių ar kitokių priežasčių išsiskiri, bet kartu nugyventų metų jausmas ir gera patirtis, bei būta meilė išlieka, todėl ir rūpesčio bei pagarbos jausmas išlieka ir normaliam vyrui ar moteriai norisi žinoti, kaip jam ar jai sekasi. Tas žmogus jau yra tavo istorija, o su istorija nėra ko galinėtis ir nepatartina, nes dar niekas nelaimėjo. Negalima laimėti prieš savo tėvus, nes jie esi pats, tik truputį evoliucijos keliu toliau pažengęs, bet ne daugiau. Neigsi tėvus, vadinasi, neigsi pats save, o tai nesąmonė, nes be tėvų nėra tavęs, be moters nėra pasaulio ir žmogiškos gyvybės apskritai. Neigti buvusio vyro, ar buvusios žmonos nėra prasmės. Žinoma, be vyro taip pat. Bet moteris įneša kiek kitokį indėlį į tą Gamtos ar Dievo reikalą.












