Patarkit ka kadyti jei kertasi kalba

Čia gal daugiau psichologas galėtų patarti ,gal logopedas ,net nežinau,tik žinau ,kad mikiojantis žmogus kai jaudinasi ir drovisi dar labiau mikčioja ,nes paauglystėj turėjau mikčiojantį draugą ir kiek žinau tai mikčioja jis ir dabar .Sutrikusi kalba tai ir psichologinis nusistatymas ir logopedinis darbas turėtų būti ,kad būtų rezultatai.Čia tik pamastymas ,ištikrūjų nežinau,bet va pvz sūnus labai ilgai ,iki mokyklos netarė tai kurių raidžių ir vakarais visus žodžius kokius tik prisimindavom tardavom abu pabrėžiant tas raides kol vieną naktį per miegus pradėjo kalbėti ir tarti ir taip ir išmoko ,....na kogero tai ne tas pats ,bet mikčiojimui atitaisyti irgi kogero reikia įdėti nemažai pastangų ir darbo .

mederta rašė: Patarkit ka kadyti jei kertasi kalba

Gydymas ir apsisaugojimo būdai:

Nedelsiant kreiptis į gydytoją psichoneurologą ir logopedą. Tiksliai vykdyti jų nurodymus.
Nustatyti mikčiojimo priežastis ir jas pašalinti.
Išsiaiškinti vaiko požiūrį į kalbos sutrikimą. Jokiu būdu nefiksuoti vaiko dėmesio į sutrikimą. (Vaikas neturi jausti suaugusiųjų jaudinimosi, neturi girdėti žodžių „mikčioja", „užsikerta", tuo labiau nereikia aiškinti jų prasmės arba net demonstruoti, kaip vaikas pasakė).
Griežtai laikytis dienos režimo (pagal vaiko amžių), neleisti žaisti triukšmingų ir jaudinančių žaidimų, vengti dirglių įspūdžių (televizija, kinas, teatras ir kt.), neleisti vienmečiams išjuokti vaiko, tuo labiau jį erzinti.
Iš pradžių keletą savaičių mažiau kalbėti su vaiku, leisti jam pailsėti, užmiršti blogus kalbėjimo įgūdžius. Vėliau kalbėti su vaiku ramiai, negarsiai, lėtesniu tempu ir svarbiausia trumpais, nesudėtingais sakiniais. Netaisyti blogai ištartų žodžių ir nereikalauti jų pakartoti. Geriau suaugusiam lyg tarp kitko lėtai, aiškiai pasakyti (parodyti pavyzdį) tuos žodžius. Neleisti vaikui daugiau pasakoti ar kalbėti, dėl to vengti triukšmingų ir plepių vaikų draugijos.