Fantastika.

o tas kaimo kvapas

o nakvyne darzineje ant sieno. bei vakarienei garuojancios bulvytes ir saltibarsciai (ir firminiai vištienos kotletukai). kai pati vakariene valgoma kieme ant suolelio ar aplink medini nuobliuota stala. o po to kelione iki silto ezeriuko ar upes ir maudynes bei pasipliuskenimai. ilgi pasivaiksciojimai ir braidymai po pievas, ieskant zemuogiu arba gervuogiu ir skinant glebi rugiageliu... dar galima bet kada isbegti i soda ir prisiskinti vysniu ar kitu uogu sauja... mmmmm...
ei, as irgi noriu vaziuoti atostogauti i kaima. kas su manim ?

tik klausimas ka ir kam jie statys

sorry jei netycia nesupratau ko nors

fu.tvartas,kaimieciai ir darzai,kuriuos reikia raveti..
apsieinu su atostogomis gamtoje..

ne tik dirbti..ten daugiau didelio masto pjankes..tas man ir ziauriausia..pigus baliuksciai..fui

->> Ingulia
Ar esi pastebejusi, kad kartais kaime dirbti yra be galo smagu? Pvz, grebti siena bei krauti "zaginius" ar raveti darzus darosi nepalyginamai lengviau ir smagiau su gausia ir linksma kompanija. Tuomet ir nuovargis is po darbu nera toks sekianntis ir spaudziantis prie zemes.
O gimines "pjankes" taip pat turi savo pliusu ir minusu. Juk taip smagu susesti su visais - senais ir jaunais - kieme prie stalu, ant suoleliu, namu darbo keduciu, kelmu, is uztraukti kokia sena liaudiska daina, kurios, rodos, jau ir zodzius pamirsai, bet is atminties atplaukia dar kazkadaise kudikysteje mamos niuniuota melodija...
O ir senelio is sandeliuko istraukta namine burokine rodosi visiems susirinkusiems ne tokia karti. Ir mociutes taisyti valgiai - skaniausi, kokius kada teke ragauti... O jau kalbu kalbeliu, istoriju graziausiu.
Dabar visa tai prisimenu su nostalgija. Nebera, kas suburtu musu gimine i vaisingus namus, nes nebera tu brangiu zmoniu, kurie i savo vienkiemi visus traukdavo lyg magnetas... Ir kartais taip beprotiskai liudna.

Beveik visas savo vaikystes atostogas praleisdavau kaime.Atsiminimai nuostabus .Manes seneliai labai nevargindavo kaimiskais darbais.Praktiskai nezinau, kas yra darzu ravejimas, kelis kartus teko siena grebti.Miegodavau iki pietu, bobute pusrycius man nesdavo i lova (butent tai ka megstu valgyti).Salia buvo ezeras, maudydavausi, plaukiodavau valtimi, zvejodavau .Smagu.Miegoti ant sieno neteko, fui to ir nenoreciau, pirmenybe teikiu minkstai lovytei.Dabar labai retai aplankau senelius

Ech, o as kaip tik savaitele buvau kaime Tyla, ramybe ir gamta. Kazkaip musu gimines nepasizymejo kaimiskais susiburimo baliukais. Kazkada yra teke siena grebti ir basomis per raziena eiti, pas bites eiti ir medu sukti. Nors ta medu ne taip labai ir megstu Tokie tad buvo "sunkus" kaimiski darbai... O dabar galima nieko nedirbti, tik savo malonumui maudytis upeje, kur net lelijos zydi, ir dziaugtis grazia zalia gamta.