kodėl rūkome?ar tai stipriau už mus pačius? nemanau.galvoju,kad didžiausią vaidmenį čia vaidina pats judesys(rankos kilnojimas prie burnos).daugelis vyrų sako, kad jei susiėjime niekas nerūkytų, nebūtų jokio poreikio.gal kartais norime būti tokie kaip kiti,šiuolaikiški? sako,rūkant pokalbis rišasi geriau,galima paslėpti susijaudinimą ar susierzinimą.bet juk yra ir kitų būdų suartinti bendravimą,paslėpti jausmus.linkiu jų ieškoti ir rasti.

Man rūkymas - malonumas. Gaila, kad jį lygi sveikatos sutrikimai, vėžys , nes rūkymas suartina ("o, mes kartu tai darome!" ), pasako kai ką apie žmones ("ji irgi turi silpnybių" ) ir dar daug ką.
Ir jei dar ne ta krūvelė nemalonių, susijusių su rūkymu, reiškinių... Kvapas, dantų apnašos...

As pries pora metu is biologijos mokytojos suzinojau, kad rukymas zindymo poreikis, kaip mazas vaikas nori tutes, taip dar issilaikes tas poreikis ir bunant vyresniam, bet juk tutes nezysi suauges, tada tai pakeicia sigarete, vat kodel kiti, noredami maziau rukyti kramto gumas ir taip toliau.

Rukantys pilieciai turi bendravimo problemu, todel iesko kaip bendrauti susitikti su zmonemis - viena is ju parukyti.
Tam , kad atsisakyti sio iprocio tereikia noreti ir nevaizduoti kaip negaliu buti be dumo.

sagitarius rašė: Rukantys pilieciai turi bendravimo problemu, todel iesko kaip bendrauti susitikti su zmonemis - viena is ju parukyti. Tam , kad atsisakyti sio iprocio tereikia noreti ir nevaizduoti kaip negaliu buti be dumo.

Ne visiskai su tavimi tesutinku, kas tik retkarciais paruko, ar neseniai pradejo, tiem tinka tavo patarimai, bet kurie jau yra priprate prie nikotino, tai jie patys tikrai is to neissikapstys, turi jau kreiptis i specialistus.

As rukau...ir man patinka tai daryti...man nereikia kompanijos, kad parukyciau...man smagu vakare sedeti tamsoje, ziureti pro langa,matyti kaimynu gestancius langus, zvaigzdeta dangu ar vejo draskomus medzius ir letai, letai rukyti cigarete....man patinka pabudus ryte prie kavos puodelio surukyti pirma rytine cigarete....zinau, kad esu priklausoma nuo nikotino...net ir nezinau ar sugebetciau jo atsisakyti...kazka bandziau, bet dabar nebebandau...man patinka rukyti ir tai vienas is ne daugelio malonumu kuriu nenoreciau atsisakyti...

Kad ir kaip baisiai nuskambės visiškai pritariu EDITUKEI, gyvename tik kartą kodėl atsisakyti to kas teikia malonumą. Tai tik pasirinkimo laisvė, ar yra skirtumas nuo ko numirsi, juk vistiek pakiš po velėna

O kai jau kis po velena, tada ir galvosi "Dieve, kodel as rukiau. Buciau gi ilgiau dar pagyvenes".
As labai pykstu ant vyro, kad jis ruko Nes pati ruosiuosi ilgai gyventi...

pasimetus rašė: Kad ir kaip baisiai nuskambės visiškai pritariu EDITUKEI, gyvename tik kartą kodėl atsisakyti to kas teikia malonumą. Tai tik pasirinkimo laisvė, ar yra skirtumas nuo ko numirsi, juk vistiek pakiš po velėna

Skamba ne tiek baisiai, kiek paprastai ir zmogiskai. Tik norai ne visada suderinami su aplinkiniu interesais ir poziuriu. As irgi surukau viena pypkute per diena- ir ne del to, kad mane ji nuramina ar veikia tonizuojanciai. Nuo mazumes megstu ugni ir dumus, todel tai savotiskas pastovus moralinis pasitenkinimas is vaikystes likusiam potraukiui i vaizda, veiksma, o dabar ir i nuostabu tabako kvapa... Be to, kolegoms tai nekelia jokiu rupesciu.

Kai man žmones pradeda vardinti rukymo žala sveikatai, aš su šypsena atsakau, kad mirti sveikam nesinori . O norint mesti rukyti, reikia to noreti, turi giliai tiketi, kad nori mesti rukyti, o ne iš reikalo ar skatinimo.

Žinau tik vieną žiauroką, tačiau tikrai veiksmingą būdą mesti rūkyti. Reikia "persirūkyti" ar, kitaip rašant, apsinuodyti tomis medžiagomis, kurios yra cigaretėse. Išties žiauru, bet draugų tarpe žinau net 3 žmogiukus, kurie tik taip atsikratė šio blogo įpročio.