Diskusijos > Dvasiniai dalykai > ATSISVEIKINIMAS
Pasisakymai: 32, puslapis 1 iš 4
Autorius
Pasisakymas
pripažinkime,kad nelabai mokame atsisveikinti su mirštančiu artimu žmogumi.dažniausia pasimetame,raudime,nebematome prasmės toliau gyvent ir pan. tačiau visi žinome,kad tai natūralus gamtos dėsnis.gal jau mokyklose turėtų mus mokyti kaip nepasimest,kad lengviau išgyvent išsiskyrimo skausmą?kaip padėti žmogui nepalūžt po šios traumos?
Laikinumas... Dar viena savoka, su kuria susigyventi labai sunku. As nesakau, kad esu visiskai ramus, netekes mylimo zmogaus (deja, jau teko patirti si jausma, ir ne karta...), tik... kai ilgai ziuri i bedugne, ima atrodyti, kad bedugne ziuri i tave. Neverta daryti is paprasto dalyko forsazo, kai nuo fakto prieinama iki paprocio.
Todėl kad jau seniai laikas keisti tradicijas, nes nei vienas nežinom kas PO TO. Žinoma yra tų "napaloenų" kur ir su ateiviais pabendrauja ar su velniukais palubėm bėgioja......
O gal tai tik paprasčiausiai pasibaigia visi vargai, tai ko gi mes raudam - iš pavydo, kad dar likom savo vargų vargti?
Aš vėl su savo "extreme" bet norėčiau kad mane į dėžė su treningu įmestų ir būtinai žiebtuvėlį su "Malboro" pokeliu įdėtų.
O gal tai tik paprasčiausiai pasibaigia visi vargai, tai ko gi mes raudam - iš pavydo, kad dar likom savo vargų vargti?
Aš vėl su savo "extreme" bet norėčiau kad mane į dėžė su treningu įmestų ir būtinai žiebtuvėlį su "Malboro" pokeliu įdėtų.












