Tai ko gero labiausiai tevus gluminantis klausimas, kuri jiems uzduoda ju ugteleje ir smalsus vaikai. Tad atsakydami i si klausima jie pasitelkia fantazija, kad nereiketu sakyti nuogos tiesos... Taigi, kai Petriukas paklause savo tevu, is kur jis atsirado, ir gavo atsakyma i ji taip dominanti klausima, nusprende pabandyti tai pats... Pasikviete i pagalba Onute, liepe jai prispjauti i stikline, prispjove pats ir pradejo laukti, kas bus. Ir koks gi didelis buvo jo nusivylimas, kai ryte, stiklineje rado tarakona... Mama, pamaciusi Petriuka su stikline rankoje, kurioje kapstesi tarakonas, liepe kuo greiciau uzmusti ta bjaurybe, i ka nuliudes Petriukas atsake: "Negaliu, teviska ranka neleidzia..."

Tiesa sakant, nelabai supratau pasakojimo apie Petriuka ir Onute prasmes.Ar tuo norejai pasakyti, kad tevai vis dar seka vaikuciams pasakeles apie gandrus ir kopustus???As turiu desimties metu sunu ir jis nuo dvieju metuku zinojo, kad jis gime is mamos pilvuko ...manau, kad nereikia vaikuciams meluoti tokiu dalyku, nors vyresniems zmonems ir kitaip atrodo.Kai sunui buvo du metukai, mano anyta pradejo mokyti mazyli, kad jis prasytu mamytes ir tevelio, jog jam nupirktu sesute.Mano gudruolis, jai atsake "mociute, juk vaiku niekas neperka, vaikai gimsta" .Anytos zvilgsnis i mane buvo veriantis, ji nelabai suprato, kaip galima vaikui pasakoti tokius dalykus...o man,tai atrodo normalu.Mazam vaikui uztenka zinoti, kad jis gime ir jo smalsumas buna patenkintas, papildomi klausimai susije su sulkmenomis kyla veliau, augant vaikui

Sis anekdotas, apie Petriuka yra senas, dar is musu vaikystes laiku. Ir man norejosi parodyti, kaip skiriasi dabartiniai tevai ir vaikai, nuo tu senu, tarybiniu laiku tevu ir vaiku... Ir tai, kas mums dabar yra normalu, tas anais laikais buvo tabu. Man tai tikrai, kai buvau maza, niekas nepasakojo apie tikraja vaiku atsiradimo priezasti...

Man irgi, kai buvau maza, tevai nepasakojo is kur atsiranda vaikai.Juk taip buvo iprasta ir visi tevai sekdavo pasakas vaikams apie kopustus ir gandrus...apskritai apie seksa garsiai nebuvo kalbama..o tiesa vaikuciai suzinodavo is bendraaziu ar truputi vyresniu vaiku...ta tiesa sklisdavo is lupu i lupas, kaip didziule paslaptis ....manau, kad tai nera gerai...viskas kas susije su seksualumu, imtymumu buvo laikoma kazkuo nesvariu, nepadoriu....labai gerai atsimenu, kaip skaiciau knygoje, kad masturbacija yra liga ir zmones, kurie tuo uzsiima reikia gyditi...nuogas kunas buvo kazkas gedingo ir negrazaus....visa ta iskreipta informacija neigiamai veikia ir formuoja kompleksus, nepilnavertiskumo jausma ir t.t.

Negaliu sakyti, kad atsimenu, bet man mama pasakojo, kad kai buvau maza, netgi buvau iskelusi didziule scena, susijusia su "pasakomis" apie vaiku atsiradima. Man tikriausiai buvo paaiskinta, kad vaikus teveliai nusiperka. Tad kai as pamaciau, kad mama perka palta, baisiausiai supykau ir pradejau parduotuveje visa gerkle plysoti, kad "Acha, paltui pinigu tai yra, o broliukui arba sesutei tai neatsiranda!!! ". Dabar man is to juokas ima, o mama tada jauciu is gedos neturejo kur akiu deti...

Linksma istorija

Tavo mergyte dar mazute, bet kai ji paaugs jai kils kausimu apie jos atsiradima tavo namuose...ar pagalvoji apie tai, ka jai sakysi???

Ačiū už "tavo mergytė", taip dabar ji mano...............mano
Kai ji truputį paaugs turėsiu jai paaiškinti kaip, kodėl ir kada ji atsirado mano namuose. Suprantu kad tai labai sudėtinga, bet esu pakankamai stiprus žmogutis, taigi manau ir tai padaryti sugebėsiu..Juk augsime kartu, kartu spręsime ir problemas

Kaip grazu, kad dar yra tokiu zmoniu, kurie taip myli savo vaikus. Savo, tai nebutinai isnesioti ir pagimdyti. Bet kas yra svarbiausia, tas vaikas yra jusu, jau vien todel, kad jus jam esat viskas kas brangiausia ir graziausia ir jis jums neapsakomai brangus, jus del jo pergyvenate, kai jis sirgulioja, dziaugiates kartu su juo, kai jam pavyksta kas nors naujo... Meiles jega yra begaline... Jus mylite ji taip, kad netgi bijote tos akimirkos, kada reikes pasakyti, kad jus nesate tikrieji jo tevai...

Aš labai džiaugiuosi kad, tas mažytis žmogeliukas mano gyvenime atsirado.....Tik kol kas jai dar sudėtinga skirtis t.y. eiti į darželį. Labai bijo būti palikta viena, bandau paaiškinti kad po darbo bėgsiu ją pasiimti.....šiandien jai palikau savo skarelę.....ji tokia bailiuke.....bet gydytoja sakė, kad ji pripras ir pasitikėjimas atsiras greitai

Net graudu skaityti, kaip toks mazas zmogutis, jau bijo buti paliktas... Tokia maza, o jau su gyvenimiska patirtimi, isirezusia i maza galvele taip, kad sunku net ir isivaizduoti... Yra tik vienintele iseitis, su laiku ji supras, kad yra mylima, taip stipriai, kad nebebijos tu issiskyrimu, nes pasitikes jumis... O dabar jos pasitikejimas yra palauztas, todel ir kyla tokios problemos. Bet viskas bus gerai, reikia tik tuo tiketi, tada patikes ir mazyle.