Kudikio atejimas i si pasauli yra didelis stebuklas, tiek jo laukianciai mamai, tiek teciui. Bet sis stebuklas labai zemiskas, su ilgu laukimu, nerimu, skausmu ir kanciomis. Moterys visa ta gimdymo "malonuma" ir dziaugsma patiria savo kailiu, vardan to stebuklelio, kuris ateina i si pasauli. O ka tuo metu veikia ju vyrai? Siais laikais dalis tevu dalyvauja gimdyme ir stebi, kaip isvysta pasauli ju atzalos, isgirsta pirmaji ju verksma ir pirmiau uz motina pamato taip ilgai laukta kudikeli, savo vaika, jo paties kuna ir krauja...
Idomu, ka apie vyru dalyvavima gimdyme mano ne tik tai patyrusios moterys ir vyrai, bet ka apie tai mano tie, kuriu tai dar laukia ateityje?

Mano vyras buvo su manimi, kai gimdziau pirma vaika ir kai pasauli isvydo antrasis. Ir as labai esu tuo patenkinta, be galo didziuojuosi tuo, kad jis buvo salia manes, tokia musu seimai svarbia minute. Manau ir jam, tai buvo nepamirstamos akimirkos, maciau kaip jo akys zibejo nuo dziaugsmo asaru.

Bijau ka ir sakyt...

firezone rašė: Bijau ka ir sakyt...

O tu ar isdrystum? Lyg ir neturetum bijoti nei kraujo, nei tokios situacijos... O ar noretusi?

Atsakymas i abu klausimus- taip. Bet atsizvelgsiu ir i savo antros puses nuomone.

Manyciau moteriai visada buna malonu, kai ja sunkia minute palaiko vyras. Gal tik vienu atveju ji gali suabejoti ar verta, jeigu zino, kad per gimdyma ne vyras ja palaikys moraliskai ir visaip kaip, o seselems teks gaivinti itampos neatlaikiusi vyra...

Savaime lenkiam visa sita dziugu atveji prie to, kad as stovedamas imsiu ir apalpsiu? Manu, kad taip neatsitiks jau vien todel, kad as nealpstu nuo panasiu dalyku- skausmo, vaizdo, kanciu, itampos... Dar ir todel, kad manau esas pakankamai stiprus psichologiskai ir ta ne karta girdejau is kitu. Kita vertus, tai nera kazkas antgamtisko, todel visai normalu ir priimtina.

O as pazistu tokiu vyru, kurie jokiu budu nesutiktu to daryti, visu pirma, jie blogai reaguoja i krauja, o ir nera tokie psichologiskai stiprus, bei nenori matyti tokiu vaizdu, po kuriu gali nebenoreti tureti intymiu santykiu su savo moterimi... Zinau, tai netaikytina tau, bet sutik yra ir tokiu vyru...
Tad tai zinodamos, o gal to bijodamas, tokiu vyru zmonos, pacios nenori, kad ju vyriskiai dalyvautu gimdyme...

Be abejo, kad tokiu yra. As net zinau pora egzemplioriu is vietines faunos, kurie susmuko gimdymo metu. Zinau ir vyruka, su kuriuo man yra teke dirbti ankstesniam darbe- ziauriai stiprus ir fiziskai, ir psichologiskai, bet kai nuejom skiepytis pries sporto saskrydi ir pamate adata, tai nepazinau zmogaus... Staciai begemotas, kuris bijo skiepu. Ka gi- kiekvienam savo.

Gerai, kad gimdo moterys, o tai vyrams paskui butu, kaip begemotams, kurie bijo skiepu...

Tikrai gerai...