 |
|
|
|
|
|
|
|
|
Diskusijos > Mokslas, išsilavinimas ir pasiekimai > Issilavinimas
Pasisakymai: 47, puslapis 1 iš 5
Autorius
Pasisakymas
Issilavinimas
Ar jums issilavinimas yra svarbus?
Jeigu taip tai kodel? Ar del paties issilavinimo, ziniu ar del to kad issilavinimas jusu nuomone padeda karjeroje, susikuriant materialine gerove?
Jeigu taip tai kodel? Ar del paties issilavinimo, ziniu ar del to kad issilavinimas jusu nuomone padeda karjeroje, susikuriant materialine gerove?
Klausimas: ka duoda issilavinimas? Atsakyma, kurio tu niekaip nezinotum be jo. 
Klausimas: ka duoda issilavinimas? Atsakyma, kurio tu niekaip nezinotum be jo. |
Na cia klausimas seip ne apie tai ka duoda issilavinimas, o apie tai kiek pats issilavinimas yra svarbus zmonems. Zmogus gali vertint issilavinima delto, kad jis kazka duoda ('babkes', karjera, prestizas, galimybe 'kandidatuoti' i kokia nors socialine grupe) ir gali vertint del paties issilavinimo (profesijos, galimybes dirbt megstama darba, tobuleti norimoje srityje)
Suaugusiųjų (vyresnių nei 29 metų) Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, kaip labiausiai jaunimui būdingą bruožą 15,1 proc. respondentų išskiria mokslo, išsilavinimo siekimą. Taip pat dalis ekspertų kaip jaunimo išskirtinį bruožą, išskirtinę veiklą nurodė mokymąsi. Vyresnių nei 30 metų Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, 57,1 proc. pritaria teiginiui, kad Šiuolaikinis jaunimas turi galimybę gauti tinkamą išsimokslinimą.
59,6 proc. dalyvavusiųjų Lietuvos jaunimo apklausoje apklaustųjų nurodė, kad šiuo metu mokosi vienoje ar kitoje švietimo įstaigoje. 40,9 proc. apklausoje dalyvavusio jaunimo nurodė, kad šiuo metu niekur nesimoko ir nestudijuoja. Pusė (50,0 proc.) visų, kurie teigia nesimokantys yra baigę studijas ir įgiję aukštesnįjį ar aukštąjį išsilavinimą. 28,4 proc. šiuo metu niekur nesimokančiųjų yra įgiję bendrąjį vidurinį išsilavinimą. 21,6 proc. šiuo metu niekur nesimokančiųjų turi pagrindinį (19,7 proc.) ar pradinį (1,9 proc.) išsilavinimą. 69,4 proc. šiuo metu nesimokančio jaunimo teigia, kad jie neketina artimiausiu metu mokytis ar studijuoti. Didžiąją dalį neketinančių artimiausiu metu studijuoti sudaro 25-29 metų apklaustieji, kurie jau yra baigę mokslus, įgiję specialybę ir šiuo metu dirba. Ekspertų apklausos metu buvo paliesta ir suaugusiųjų mokymo problema. Pokalbyje su suaugusiųjų mokyklos atstovu išryškėjo, kad didžioji dauguma ateinančiųjų į suaugusiųjų mokyklas įgyti vidurinio išsilavinimo, ateina visų pirma dėl darbo rinkoje keliamų reikalavimų, turėti bent vidurinį išsilavinimą. Taip pat ekspertė pastebėjo, kad nemaža dalis ateinančiųjų įgyti vidurinio išsilavinimo į suaugusiųjų mokyklas, ketina baigę pastarąsias toliau mokytis ir įgyti specialybę. Pastebėtina, kad studijuojantys aukštosiose mokyklose bei dabartiniai aukštųjų mokyklų studentai įvairius studijų aspektus vertina kur kas geriau nei ekspertai. Ekspertai išreiškė nuomonę, kad priešingai nei vidurinėse mokyklose, kuriose per pastaruosius dešimt metų įvyko ryškių pokyčių, aukštosiose mokyklose žymesnių pasikeitimų nebuvo. Vienintelis pasikeitimas, kurį išskiria daugelis ekspertų- aukštojo mokslo prestižiškumo praradimas. Ekspertų nuomone, į aukštąsias mokyklas stojama siekiant įgyti aukštojo mokslo diplomą, stojant preferencijos teikiamos ne konkrečiai aukštajai mokyklai ar studijuojamam dalykui, o tiesiog stojama bet kur, kur lengviau ar paprasčiau gauti aukštojo mokslo diplomą. Pusė (atitinkamai 52,2 proc. ir 51,1 proc.) apklausos dalyvių mano, kad aukštasis išsilavinimas yra būtinas norint būti išsilavinusiu žmogumi ir kad aukštasis išsilavinimas užtikrina galimybę susirasti gerą darbą. Respondentai, kurie patys neturi įgiję aukštojo išsilavinimo, taip pat tie, kurie gyvena kaimo vietovėse dažniau pritarė nuomonei, kad aukštasis išsilavinimas užtikrina galimybę susirasti gerą darbą. Kad aukštasis išsilavinimas būtinas norint būti išsilavinusiu žmogumi dažniau nei kiti, pritarė apklaustieji, kurie patys jau yra įgiję aukštąjį išsilavinimą`. Kas trečias (30,9 proc.) apklausos dalyvis pritaria nuomonei, kad nebūtina siekti aukštojo išsilavinimo, pakanka įgyti profesiją. Kiek daugiau pritariančiųjų pastarajai nuomonei yra tarp vaikinų (36,5 proc.) nei tarp merginų (24,8 proc.). Šiai nuomonei dažniau pritaria 25-29 metų apklaustieji (39,9 proc.), taip pat tie, kurie patys nėra įgiję aukštojo išsilavinimo. Tuo tarpu tarp 14-18 metų apklaustųjų šiai nuomonei pritariančiųjų yra kur kas mažiau -21,8 proc. 15,9 proc. pritarė nuomonei, kad aukštasis mokslas visai nereikalingas. Šiai kategoriškai nuomonei taip pat dažniau pritarė vyresnio tiriamojo amžiaus 25-29 respondentai, vaikinai dažniau nei merginos.72,3 proc. apklaustųjų, kurie šiuo metu mokosi ar studijuoja norėtų išvykti mokytis į užsienį. Dauguma norinčiųjų išvykti mokytis į užsienį šiuo metu mokosi vidurinėse mokyklose ar studijuoja aukštosiose mokyklose. Tik šiek tiek daugiau nei pusė (54,7 proc.) 25-29 metų apklaustųjų teigia norintys išvyksti mokytis į užsienį. (žr. 48 diagramą)
Per pastaruosius metus 1,7 proc. apklaustųjų teigia buvę išvykę į užsienį mokytis kalbų, 1,0 proc. studijuoti, kelti kvalifikaciją, 2,4 proc. dalyvavo įvairiose mainų programose. (žr. 76.1 diagramą)
3,6 proc. jaunimo ketina išvykti į užsienį mokytis kalbų artimiausiu metu. 3,3 proc. artimiausiu metu ketina vykti studijuoti, kelti kvalifikaciją, 1,4 proc. teigia, kad artimiausiu metu vyks į užsienį pagal mainų programą. (Žr. 77 diagramą).
Mokymasis, studijos užsienyje yra nurodomos kaip priežastis, dėl kurios jaunimas ketintų išvykti iš Lietuvos ilgesniam nei dviejų metų laikotarpiui. 11,9 proc. apklaustųjų nurodo, kad išvyktų ilgesniam nei 2 metų laikotarpiui į užsienį studijuoti, kelti kvalifikaciją, 7,3 proc. ilgesniam laikotarpiui išvyktų mokytis kalbų. (žr. 78 diagramą)
40,0 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų teigia, kad jiems pakanka informacijos apie galimybes išvykti į užsienį mokytis kalbų, 38,2 proc. pakanka informacijos apie galimybes studijuoti, kelti kvalifikaciją užsienyje. 32,4 proc. tvirtina turintys pakankamai informacijos apie galimybes dalyvauti mainų programose. Apibendrinant:
15,1 proc. vyresnių nei 29 metų respondentų kaip labiausiai būdingą jaunimui bruožą išskyrė išsilavinimo, mokslo siekimą. Dalis ekspertų, apibūdindami jaunimą, taip pat buvo linkę kaip veiklą, išskiriančią jaunimą iš kitų visuomenės socialinių grupių, nurodyti mokymąsi.
40,9 proc. jaunimo šiuo metu niekur nesimoko ir nestudijuoja. Pusė visų šiuo metu nesimokančiųjų yra jau baigę mokslus ir įgiję specialybę.
Tiek jaunimas, tiek ekspertai gerai vertina bendrojo lavinimo mokyklose įgytas teorines žinias. Kaip probleminės sritys yra nurodomas bendrųjų įgūdžių bei pilietiškumo ugdymas, profesinis orientavimas.
Studijuojantieji ir baigusieji aukštąsias mokyklas geriausiai šiose mokymo įstaigose įgytas/ įgyjamas teorines žinias. Ekspertų nuomone, mokslas aukštosiose mokyklose yra gana žemo lygio.
Jaunimas rinkdamasis mokymosi įstaigą teigia didžiausią svarbą skiriantis specialybei. Ekspertai pastebi, kad vis tik dažniausiai preferencijos yra teikiamos ne konkrečiai specialybei, o bet kokios aukštosios mokyklos diplomo įgijimui.
Jaunimas aukštąjį mokslą vertina kaip būtiną išsilavinusiam žmogui, taip pat nurodo kaip būtiną sąlygą norint susirasti gerą darbą. 55,6 proc. baigusiųjų aukštąsias mokyklas ketina toliau studijuoti. Tolimesnių studijų priežastimi dauguma nurodo norą tobulėti, taip pat norą įgyti didesnę paklausą darbo rinkoje bei norą gilinti žinias.
72,3 proc. jaunimo teigia, kad jie norėtų išvykti studijuoti į užsienį. Ekspertai taip pat pastebėjo, kad užsienio aukštosiose mokyklose įgyjamas geresnis išsilavinimas.
59,6 proc. dalyvavusiųjų Lietuvos jaunimo apklausoje apklaustųjų nurodė, kad šiuo metu mokosi vienoje ar kitoje švietimo įstaigoje. 40,9 proc. apklausoje dalyvavusio jaunimo nurodė, kad šiuo metu niekur nesimoko ir nestudijuoja. Pusė (50,0 proc.) visų, kurie teigia nesimokantys yra baigę studijas ir įgiję aukštesnįjį ar aukštąjį išsilavinimą. 28,4 proc. šiuo metu niekur nesimokančiųjų yra įgiję bendrąjį vidurinį išsilavinimą. 21,6 proc. šiuo metu niekur nesimokančiųjų turi pagrindinį (19,7 proc.) ar pradinį (1,9 proc.) išsilavinimą. 69,4 proc. šiuo metu nesimokančio jaunimo teigia, kad jie neketina artimiausiu metu mokytis ar studijuoti. Didžiąją dalį neketinančių artimiausiu metu studijuoti sudaro 25-29 metų apklaustieji, kurie jau yra baigę mokslus, įgiję specialybę ir šiuo metu dirba. Ekspertų apklausos metu buvo paliesta ir suaugusiųjų mokymo problema. Pokalbyje su suaugusiųjų mokyklos atstovu išryškėjo, kad didžioji dauguma ateinančiųjų į suaugusiųjų mokyklas įgyti vidurinio išsilavinimo, ateina visų pirma dėl darbo rinkoje keliamų reikalavimų, turėti bent vidurinį išsilavinimą. Taip pat ekspertė pastebėjo, kad nemaža dalis ateinančiųjų įgyti vidurinio išsilavinimo į suaugusiųjų mokyklas, ketina baigę pastarąsias toliau mokytis ir įgyti specialybę. Pastebėtina, kad studijuojantys aukštosiose mokyklose bei dabartiniai aukštųjų mokyklų studentai įvairius studijų aspektus vertina kur kas geriau nei ekspertai. Ekspertai išreiškė nuomonę, kad priešingai nei vidurinėse mokyklose, kuriose per pastaruosius dešimt metų įvyko ryškių pokyčių, aukštosiose mokyklose žymesnių pasikeitimų nebuvo. Vienintelis pasikeitimas, kurį išskiria daugelis ekspertų- aukštojo mokslo prestižiškumo praradimas. Ekspertų nuomone, į aukštąsias mokyklas stojama siekiant įgyti aukštojo mokslo diplomą, stojant preferencijos teikiamos ne konkrečiai aukštajai mokyklai ar studijuojamam dalykui, o tiesiog stojama bet kur, kur lengviau ar paprasčiau gauti aukštojo mokslo diplomą. Pusė (atitinkamai 52,2 proc. ir 51,1 proc.) apklausos dalyvių mano, kad aukštasis išsilavinimas yra būtinas norint būti išsilavinusiu žmogumi ir kad aukštasis išsilavinimas užtikrina galimybę susirasti gerą darbą. Respondentai, kurie patys neturi įgiję aukštojo išsilavinimo, taip pat tie, kurie gyvena kaimo vietovėse dažniau pritarė nuomonei, kad aukštasis išsilavinimas užtikrina galimybę susirasti gerą darbą. Kad aukštasis išsilavinimas būtinas norint būti išsilavinusiu žmogumi dažniau nei kiti, pritarė apklaustieji, kurie patys jau yra įgiję aukštąjį išsilavinimą`. Kas trečias (30,9 proc.) apklausos dalyvis pritaria nuomonei, kad nebūtina siekti aukštojo išsilavinimo, pakanka įgyti profesiją. Kiek daugiau pritariančiųjų pastarajai nuomonei yra tarp vaikinų (36,5 proc.) nei tarp merginų (24,8 proc.). Šiai nuomonei dažniau pritaria 25-29 metų apklaustieji (39,9 proc.), taip pat tie, kurie patys nėra įgiję aukštojo išsilavinimo. Tuo tarpu tarp 14-18 metų apklaustųjų šiai nuomonei pritariančiųjų yra kur kas mažiau -21,8 proc. 15,9 proc. pritarė nuomonei, kad aukštasis mokslas visai nereikalingas. Šiai kategoriškai nuomonei taip pat dažniau pritarė vyresnio tiriamojo amžiaus 25-29 respondentai, vaikinai dažniau nei merginos.72,3 proc. apklaustųjų, kurie šiuo metu mokosi ar studijuoja norėtų išvykti mokytis į užsienį. Dauguma norinčiųjų išvykti mokytis į užsienį šiuo metu mokosi vidurinėse mokyklose ar studijuoja aukštosiose mokyklose. Tik šiek tiek daugiau nei pusė (54,7 proc.) 25-29 metų apklaustųjų teigia norintys išvyksti mokytis į užsienį. (žr. 48 diagramą)
Per pastaruosius metus 1,7 proc. apklaustųjų teigia buvę išvykę į užsienį mokytis kalbų, 1,0 proc. studijuoti, kelti kvalifikaciją, 2,4 proc. dalyvavo įvairiose mainų programose. (žr. 76.1 diagramą)
3,6 proc. jaunimo ketina išvykti į užsienį mokytis kalbų artimiausiu metu. 3,3 proc. artimiausiu metu ketina vykti studijuoti, kelti kvalifikaciją, 1,4 proc. teigia, kad artimiausiu metu vyks į užsienį pagal mainų programą. (Žr. 77 diagramą).
Mokymasis, studijos užsienyje yra nurodomos kaip priežastis, dėl kurios jaunimas ketintų išvykti iš Lietuvos ilgesniam nei dviejų metų laikotarpiui. 11,9 proc. apklaustųjų nurodo, kad išvyktų ilgesniam nei 2 metų laikotarpiui į užsienį studijuoti, kelti kvalifikaciją, 7,3 proc. ilgesniam laikotarpiui išvyktų mokytis kalbų. (žr. 78 diagramą)
40,0 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų teigia, kad jiems pakanka informacijos apie galimybes išvykti į užsienį mokytis kalbų, 38,2 proc. pakanka informacijos apie galimybes studijuoti, kelti kvalifikaciją užsienyje. 32,4 proc. tvirtina turintys pakankamai informacijos apie galimybes dalyvauti mainų programose. Apibendrinant:
15,1 proc. vyresnių nei 29 metų respondentų kaip labiausiai būdingą jaunimui bruožą išskyrė išsilavinimo, mokslo siekimą. Dalis ekspertų, apibūdindami jaunimą, taip pat buvo linkę kaip veiklą, išskiriančią jaunimą iš kitų visuomenės socialinių grupių, nurodyti mokymąsi.
40,9 proc. jaunimo šiuo metu niekur nesimoko ir nestudijuoja. Pusė visų šiuo metu nesimokančiųjų yra jau baigę mokslus ir įgiję specialybę.
Tiek jaunimas, tiek ekspertai gerai vertina bendrojo lavinimo mokyklose įgytas teorines žinias. Kaip probleminės sritys yra nurodomas bendrųjų įgūdžių bei pilietiškumo ugdymas, profesinis orientavimas.
Studijuojantieji ir baigusieji aukštąsias mokyklas geriausiai šiose mokymo įstaigose įgytas/ įgyjamas teorines žinias. Ekspertų nuomone, mokslas aukštosiose mokyklose yra gana žemo lygio.
Jaunimas rinkdamasis mokymosi įstaigą teigia didžiausią svarbą skiriantis specialybei. Ekspertai pastebi, kad vis tik dažniausiai preferencijos yra teikiamos ne konkrečiai specialybei, o bet kokios aukštosios mokyklos diplomo įgijimui.
Jaunimas aukštąjį mokslą vertina kaip būtiną išsilavinusiam žmogui, taip pat nurodo kaip būtiną sąlygą norint susirasti gerą darbą. 55,6 proc. baigusiųjų aukštąsias mokyklas ketina toliau studijuoti. Tolimesnių studijų priežastimi dauguma nurodo norą tobulėti, taip pat norą įgyti didesnę paklausą darbo rinkoje bei norą gilinti žinias.
72,3 proc. jaunimo teigia, kad jie norėtų išvykti studijuoti į užsienį. Ekspertai taip pat pastebėjo, kad užsienio aukštosiose mokyklose įgyjamas geresnis išsilavinimas.
Nagi galejai bent reziume parasyt...
Taigi yra apibendrinimas 
Išsiblaivyk
Prasiblaiviau jau. Kol skaiciau tavo post'a
Tai gerai
Beje, išsilavinimas labai padeda turiningiau bendrauti
