nezinau, man viskas slysta is ranku ( isejau is darbo),o cia ir draugas su kuriuo pragyvenome 5 m. manes visiskai nebesupranta...kol uzdirbau geriau negu jis, viskas buvo gerai, staiga pasikeitus situacijai pamatau jo tikraji veida - musu nuomones nuolat skyriasi, viska pradejome daryti atskirai, mane tai skaudina, noriu tureti zmogu, kuris mane palaikytu, o sis pasake, jei nepatinka - iseik...aisku jo tevu butas, jo tevo masina ir t.t mane visa tai skaudinoa, nuolat kontroliuoja mano pinigus, jei ju nebeturiu net nebendyk paprasyti, skolinuosi, o salia esantis zmogus net nepaklausia kaip man sekasi? tapau visisku nieku...visus tuos metus buvau atsidavusi mama , zmona, auginau jo vaika, o siandien dienai lieku nebereikalinga...kas pasakys ar dar bandyti kazko laukti, ar as supratau taip ,kaip Jus supratote?

Laba......
Visų pirma suimk save į rankas.....bet taip stipriai, stipriai......
Perdaug save dalinai, perdaug aukojai.....suprantu norėjai tapti tobulybe, bet mieloji.......žmonės greitai įpranta prie gero.....ir tavo laikini sutrikimai niekam neįdomūs.....
Jeigu dar liko jėgų (o jų turi būti) kovok už save ir savo vaikelį......
.....dėl draugo......juk ne karo metai....bus tų draugų.....ir atsiras gerbiantis, rūpestingas ir galintis padėti....tik nepasiduok.......

Sveikute, as taip pat siulau susiimti ir buti stipriai, manau , kad turi kokia nors gera drauge, kuri palaikytu tave moraliskai. Butas, masina dar ne viskas. Susirasi darba ir atsistosi ant koju. Jei taves nepalaiko ir nesupranta zmogus su kuriuo pragyvenai keleta metu , tai ir mesk ji. Aisku tai nera lengva, kai yra vaikelis, bet savo stiprybes deka, draugu ir savo seimos palaikymu susimsi ir atsitiesi. Tikiuos, kad tavo seima (turiu omeny tevus) palaiko tave, tada bus daug lengviau. Jei bus sunku , parasyk pakalbesim gal ka patart galesiu. Laikykis, juk ne paskutinis vyras zemeje yra tavasis.

Viskas jo - o tavo nieko ? Ir tu dar geriau uždirbdavai ? Vadinasi turėjai Alfonsiuką, kuris suvartojo tavo pinigus.... Neimk tu į galvą. Siūsk jį po velnių ir pradėk viską iš naujo. Manau esi stipri ir sugebėsi pakilti ir pradėti tvarkytis gyvenimą. PATI. Ir tada, kai viską turėsi savo - galėsi kažką susirasti...... O tokių bus ir ne vienas. Bet tuomet tu būsi padėties šeimininkė....
Sėkmės tau...

Tavo padėtis tikrai sunki.Pasakysiu vieną pvz,gal tai tiks ir tau.Draugas susipažino su moterim.Ji laisva,jis jau beveik laisvas.Patiko vienas kitam .Jis gerai stovėjo,ji sunkiai vertėsi.Pradžioj viskas buvo gražu,po to pradėjo pyktis.Jis pamatė,kad jį įsimylęjusi,dar nuo jo priklausoma,viską atleidžia,ėmė išsikalinėti.Po metu,susipykęs,ją pasiuntė...Dar pasakė,kad moterų pilna.Po poros dienų ėmė gailėtis bet buvo vėlu.Jam neatleido.Jame kažkas apsivertė,ėjo iš proto,susirado kitų,bet galvojo apie ją.Ji pakeitė koordinates,negalėjo jos rasti.Po 3mėn netyčia gatvėj susitiko.Ji jau buvo atleidusi.Rimtai pasikalbėjo,vėl draugauja,nėra jokių problemų.Gal ir tu kažką panašaus pabandyk.Jei nors kiek mylėjo,greit supras ką prarado,o jei ne-ar verta su tokiu gyventi?Toliau būtų,tik sunkiau.

o tu bandei su juo atvirai klabetis? paklausti,kodel jusu santykiai pakito, kodel pykstates? ka jis apie visa tai mano?

na visa laika kalbejomes, niekada nemegstu saukti, svarstau ka padariau negerai, tik tada pripazinusi savo klaidas ( na ju nemaciau )bandau aiskintis, na o jis uzsispyres kaip asilas... sako musu pomegiai skirtingi, nors kai kompo nebuvo ir teliko kiekviename kambaryje...guledavome kaip katinai susiglaude, spoksodavome vienas i kita, ziuredavome tuos pacius filmus ir viskas buvo OK...tiesa ne tik savo vaika auginu (bendru neturime), bet ir jo, nes zmona jam paliko vaika, tai tik dabar suvokiu kam as jam buvau reikalinga... valio...kokia as gera! zinote juokas dabar ima, nes tokiu kvailiu, tikrai kvailiu niekur nebuvau sutikusi...

....štai šito tikrai nesitikėjau.....Net nebandyk, nuvertinti savęs......tai ką darei ir dabar darai yra verta žmogučio iš didelės raidės......
.....gal geriau bus jeigu jis išeis....kur nors porai savaičių pasivaikščioti?.......Tuo tarpu tu galėsi atsikvėpti nuo spaudimo, susivoksi ir įvertinsi save.........kitaip pažvelgsi į patį gyvenimą........

na siaip mes daznai vienas kita isleidziame pasivaikscioti, niekada nekontroliuojame vienas kito, o vyrui manau tai labai svarbu...bet kai sugriztu...matau koks jis man dar brangus, labai brangus...

Elkis visada teisingai, kad isliktum ori. Nenusileisk del materialiniu dalyku, neleisk del to elgtis su tavimi kaip su daiktu, buk nepriklausoma. Tu esi stipri ir gali gyventi be jo, gal net verta geresnio - duok tai suprasti. Bet pirmiausia geriau issiaiskinti, galbut abi puses dar nori buti kartu tik kas nors trukdo, tuomet isklausykit vienas kito norus, ir pakeiskit ka dar galima pakeisti. O antraip, tu nieko neprarandi ir turi teise gyventi gyvenima toki, koks tau patinka.